- vinkrumas
- vinkrùmas sm. (2) NdŽ, KŽ → vinkrus: 1. G121 [Vytautas] rodoje buklus ir ant viso ryžos, veikus ir stropus darbe, daug vinkrumu, greitumu nuveikė S.Dauk. 2. Tokia jų kalba rodės kunegaikščiams vyliu ir vinkrumu S.Dauk. Tuokart aukštesniai iškils paprastas paklusnumas už visokį svietišką vinkrumą M.Valanč. Kiekvienam vinkrumas valija daugiaus nekaip spėkas arba syla S.Dauk.
Dictionary of the Lithuanian Language.